Gyvenime dažnai siekiame įvairių tikslų, turime ambicijų. Svajoti ir siekti to, ko trokštame, yra natūrali žmogiškosios prigimties dalis. Tačiau, ar kada nors pagalvojote, kad žaidimai ar pratimai, kuriuose fiziškai stumiame ir atsistumiame, gali būti puiki pagalba siekiant tikslų net suaugus? Panagrinėkime tai, pasitelkdami somatinio judesio terapijoje dažnai naudojamus pamatinius neurologinius veiksmus (angl. Basic Neurological Actions).
Menas atsistumti
Grįžkime mintimis į savo kūdikystę. Oi, kiek visko patyrėme: kėlėmės, griuvome, bandėme kilti, vėl griuvome. Pačioje kūdikystės pradžioje mes susitikome su penkiais pamatiniais neurologiniais veiksmais. Pirmiausia tobulinome kūno svorio atidavimą kontakte su žeme (angl. yielding) (1). Čia tapę ekspertais, bandėme atsistumti (2), atsistūmę siekėme (3) aplink mus esančių bei mus viliojančių žaislų, griebdavome (4) ir, jei žaislas mums tikrai patikdavo, traukdavome (5) link savęs. Jei šią akimirką į savo kasdieninį judėjimą pažvelgtume kaip į kalbą, kurią sudaro sakiniai, pastebėtume, kad pamatiniai neurologiniai veiksmai yra šiuose sakiniuose esantys žodžiai. Ankstyvojoje mūsų raidoje šie veiksmai sukūrė pagrindą formuotis mūsų santykiui su kūnu ir aplinka, taip pat jie svarbūs mokymuisi ir bendravimui su kitais.
Šiuo metu daugelis mūsų daug laiko praleidžiame siekdami - siekiame verslo, karjeros ar asmeninių tikslų. Tai mūsų įgimto noro siekti atspindys. Tačiau siekimas yra tik vienas iš penkių pamatinių neurologinių veiksmų, turintis savo vietą veiksmų sekoje. Nuolat siekdami, mes dažnai pamirštame apie atsistūmimo svarbą. Jei susiduriame su sunkumu siekti, terapijoje žengiame žingsnį atgal ir stipriname atsistūmimą. Būtent atsistūmimas yra veiksmas, skirtas atskirti save nuo artimiausios aplinkos ir sukurti būtiną tvirtą pamatą siekimui.
Įsivaizduokime kūdikį, tik ką atradusį kūno poziciją “ant keturių”. Kūdikį vilioja priekyje esantis žaislas, jis tiesia ranką link jo, bet kadangi kita ranka nėra pakankamai pajėgi atsistumti, kūdikis griūna ant grindų. Laikui bėgant, atsistumiančios rankos jėga auga, leidžianti kūdikiui ne tik siekti, bet tuo pačiu metu ir išlaikyti esamą padėtį. Ši paprasta, bet išminties kupina pamoka iliustruoja principą: turime atsistumti tam, kad siektume, bei tam, kad įvyktų judesys, svarbus tinkamas palaikymas.
Įgalinimas atsistumiant
Kai sunku siekti, svarbu suvokti atsistūmimo svarbą mūsų gyvenime. Atsistūmimas mus suspaudžia, padaro mus fiziškai tankesnius, įžemina mus mūsų kūne.
Psichologiniu požiūriu jis padeda pajausti ribas, tų ribų išlaikymo svarbą, gebėjimą už save pastovėti, save palaikyti bei save išlaikyti. Šis veiksmas mus įgalina, suteikia stiprybės jausmo. Lygiai, kaip kūdikis atsiskiria nuo mamos ar atraminio paviršiaus, tai ir mes atsistumdami išmokstame pasakyti „ne“ tam, ko nenorime ar mums nebereikia.
Atsistūmimas tampa įrankiu kurti ribas ir įtvirtinti savo norus. Mūsų gebėjimas atsistumti atspindi mūsų individualizaciją, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą judėti į priekį.
Atsistūmimo praktika gyvenime
Kai pasiklystame savo planuose, siekiuose ar svajonėse, kai sunku siekti verslo bei karjeros tikslų - ne viskas sekasi, ne viskas taip, kaip norime, pradėkime puoselėti bei stiprinti savyje tuos “raumenis”, kurie mus šią akimirką laiko.
Pirmiausia, galime atsigręžti į paprastas, bet labai veiksmingas atsistūmimo praktikas, leidžiančias sugrįžti į kūną, pajausti savo ribas bei rasti ryšį su žeme. Pavyzdžiui, rytais į mankštą įtraukime čiuožimą ant pilvo ar ant sulenktų kelių grindimis atgal, atsistumiant rankomis. Taip pat rytiniai atsispaudimai arba darbas su svoriais sporto klube gali užkurti jėgos eiti pirmyn variklį. Vėliau, vakarais, savo partnerį ar vaikus pakvieskime žaisti paprastus atsistūmimo žaidimus - surėmę rankas ar pečius stumkime vienas kitą tolyn. Tai labai malonios ir džiuginančios patirtys.
Taip pat dažniau praktikuokime žodį “ne”. Kai nelabai žinome, ko norime, vis dar galime atsisakyti to, ko tikrai nenorime. Nusisukime nuo vaizdų, kurių nenorime matyti. Nesiklausykime to, ko nenorime girdėti. Nebandykime suprasti to, ko šią akimirką nesuprantame.
Palaikykime savo materialų buvimą čia, šioje žemėje: gaminkime gerą skanų maistą, labiau atkreipkime dėmesį į savo asmeninę finansinę gerovę, puoselėkime jau esamus santykius.
Pabaigai
Praktikuodami atsistūmimą, galime susigrąžinti pusiausvyrą tarp didelių laimės siekių bei gilaus ir tikro įsišaknijimo savo tiesoje. Šokdami šį šokį mes ne tik formuojame savo kelią į sėkmę, bet ir puoselėjame pačią esmę to, kas mes esame.