top of page

NeuroFlow: kaip išsaugoti savo autentiškumą šventiniu laikotarpiu?

Ar per Kalėdas šeima tave kamantinėja apie santykius, vestuves ar vaikus? Šventinis laikotarpis dažnai būna kupinas džiaugsmo, tačiau kartais artimiesiems uždavus kelis geranoriškus, bet įkyrius klausimus, šventinė dvasia gali virsti minų lauku. Norint gerai šiose situacijose jaustis, svarbu duoti sau leidimą būti ryšyje su tuo, ką galvojame ir jaučiame, ir prašyti to, ko norime ir ko mums reikia, per daug nesijaudinant dėl kitų reakcijos. Tačiau, tai nėra taip paprasta, tiesa?


Įkyrių klausimų poveikis mūsų nervų sistemai


Susidūrus su mus žeidžiančiais klausimais, dažnai mumyse sustiprėja impulsas atsakyti rėžiančia replika arba fiziškai palikti kambarį. Mūsų nervų sistema, ypač klajoklis nervas, vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant mūsų reakciją į socialines situacijas - kūnas gali suaktyvinti simpatinę nervų sistemą, ruošdamasis kovoti arba bėgti, arba, atvirkščiai, imobilizacijos atsaką, susijusį su ryšio praradimu. 


Suaktyvintoje simpatinės nervų sistemos (kovok) būsenoje mes lengvai įsitraukiame į žodinę agresiją, karštus ginčus, naudojame sarkazmą arba aštrią, kritišką kalbą, pavyzdžiui, “Kodėl visada kišiesi į mano gyvenimą? Ar nematai, kad esu suaugęs žmogus, galintis priimti sprendimus be tavo įsikišimo?!” Suaktyvintoje simpatinės nervų sistemos (bėk) būsenoje bandome išvengti situacijos ar pokalbio. Kartais fiziškai paliekame kambarį arba keičiame temą, kad nukreiptume dėmesį nuo to, kas mums kelia stresą, “Žinai, kalbant apie šeimos planavimą, ar girdėjai apie naujausias sąmokslo teorijas, susijusias su ateivių invazija? Įspūdingi dalykai.” Imobilizacijos (dorsal vagus) būsenoje jaučiamės įstrigę, nejudrūs, netenkame žado arba atsitraukiame nuo pokalbio, lydimi emocinio paralyžiaus jausmo, “Planai? Kam reikalingi planai? Gyvenimas yra tik nenuspėjamų įvykių grandinė.” Ar pastebi save? Kurioje iš šių būsenų dažniausiai esi?


Kodėl išreikšti savo vidinę tiesą kartais taip sunku?


Ar prisimeni, kai vaikystėje susijaudinęs dalinaisi savo kūrybiniu projektu, prie kurio dirbai su dideliu entuziazmu. Tai galėjo būti piešinys, istorija ar unikali idėja. Tačiau užuot sulaukęs paskatinimo, susidūrei su kritika ar pajuoka iš tėvų, mokytojų ar bendraamžių. 


Galbūt nusprendei vilkėti spalvingą drabužį, atspindintį tavo gyvybingą asmenybę. Tačiau įėjęs į klasę, pastebėjai pajuokiančius klasės draugų žvilgsnius ir šnabždesius. Per pertrauką dalinaisi aistra kurti savo drabužius ir aksesuarus, tačiau tavo bendraklasiai tyčiojasi iš tavo interesų ir atmestinai klijavo etiketes „keistas“ ar „kitoks“. Pradėjai slopinti savo vidinę aistrą, tačiau tavyje pradėjo formuotis vidinė tuštuma bei pastebėjai stiprėjantį frustracijos jausmą.


O galbūt šeimoje susitikdavai su abejingumu, kai tavo nuoširdūs pasidalinimai vis nesudomindavo suaugusiųjų, bandymai prisidėti prie pokalbių būdavo atmetami, o į klausimus dažnai neatsakoma. Vėliau tapai klasės draugų patyčių objektu. Kai bandei kreiptis pagalbos į mokytoją, jis į tavo žodžius nekreipė didelio dėmesio. Tai dar labiau sustiprino izoliacijos jausmą. Laikui bėgant įsisavinai, kad tavo žodžiai, idėjos, norai turi mažai reikšmės bei išmokai kruopščiai filtruoti savo žodžius, kad jie atitiktų kitų žmonių lūkesčius. Kalbėdamas taip, kaip kitiems patinka, tikėjaisi išvengti atstūmimo skausmo. Pažįstama?


Susitikdami su gėda, socialiniu atstūmimu, susidurdami su kritika ar abejingumu mes dažnai pradedame abejoti, ar verta išreikšti savo individualumą. Keičiame savo elgesį, prisitaikydami prie kitų lūkesčių, kad išvengtume tolesnės izoliacijos. Tačiau kaip manai, kur tavoji aistra nusėda tavyje, kai ji neranda kelio būti išreikšta? Kas nutinka neišsakytiems poreikiams? O jei nuolat keiti savo žodžius, kad kitiems jie skambėtų maloniau arba stengiesi kontroliuoti kitų žmonių reakcijas, kokią žinią sau siunti apie save? Kas nutinka kai save pradedi cenzūruoti ar tildyti?


Gerklė - vartai į autentišką išraišką


Gerklė - tai ne tik fizinis kelias garsui; tai vartai, jungiantys širdį ir protą; tai tiltas tarp mūsų vidinio ir išorinio pasaulių. Čia mes formuojame žodžius tam, kad sukurtume tokį pasaulį, kuriame norime gyventi. 


Gerklę palaiko skydliaukė ir prieskydinės liaukos. Skydliaukė išskiria hormonus, kurie atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, taip pat protinį bei seksualinį vystymąsi. Somatinėje psichologijoje ši liauka palaiko balso galią dainuojant ir yra susijusi su menine ir kūrybine raiška. Taip pat skydliaukė turi ypatingą ryšį su lytinėmis liaukomis, fizinio kūrybiškumo centru. Prieskydinės liaukos - tai keturi (o kartais ir daugiau) maži ovalūs diskai. Du iš jų dažniausiai išsidėsto skydliaukės šoninių skilčių viršutinėje, kiti du – apatinėje dalyje. Prieskydinės liaukos kontroliuoja kalcio kiekį kraujyje. Kaip ir skydliaukė, jos yra kūrybinės išraiškos pagrindas, palaiko švelnaus balso kokybę ir melodijos artikuliaciją.


Taigi, kas nutinka, kai tildome save bei slopiname kūrybinę galią? Situacijose, kai keičiame savo žodžius, kad atitiktume kitų žmonių lūkesčius ar kontroliuojame jų reakcijas, mes apribojame savo kūrybinės energijos srautą. Mes apribojame ryšį tarp mūsų vidinės tiesos ir išorinio pasaulio, sukurdami atotrūkį tarp mūsų autentiškojo “aš” ir asmenybės, kurią pristatome kitiems.


Atgauti gerklę, reiškia duoti sau leidimą būti ryšyje su tuo, ką galvojame ir jaučiame, išsakyti savo mintis, jausmus ir prašyti to, ko norime ir ko mums reikia, per daug nesijaudinant dėl kitų reakcijos. Leisdami savo balsui laisvai skambėti, mes galime sumažinti atotrūkį tarp savo vidinės esmės ir išorinės savęs išraiškos.


Kaip atpažinti, kad praradome ryšį su savo gerkle?


  • Mums kyla baimė, kai mintyse svarstome norą išreikšti tam tikras mintis ar savo nuomonę. 

  • Dažnai nerandame tinkamų žodžių, kurie perteiktų tai, ką norime pasakyti.

  • Kai kalbame, jaučiame nerimą.

  • Nepaisant būtinybės perduoti žinią, mes negalite sukaupti drąsos kalbėti.

  • Bandydami kalbėti, susiduriame su fizinėmis kliūtimis, tokiomis kaip gumulas gerklėje ar užlūžęs balsas.

  • Dažnai jaučiame įtampą kakle, žandikaulyje, pečiuose.

  • Jaučiame baimę kalbėti viešai ar užmegzti atvirus pokalbius, net su pažįstamais asmenimis.

  • Kitiems mums sunku išgirsti, nes kalbate labai tyliai. 

  • Daug kalbame, tačiau blaškomės, neišsakome aiškios minties.


Kaip vėl atrasti ryšį?


  • Pradėkime gerbti savo balsą, išgirskime jo toną, melodingumą.

  • Sukurkime sau erdvės kasdien kelias minutes pabūti su savo vidiniu pasauliu. Eikime pasivaikščioti, medituokime, šokime. Dienoraščio rašymas yra puiki priemonė lavinti gebėjimą įsiklausyti į save bei išgirsti savo vidinį balsą.

  • Žadinkime savo kaklą niūniuojant, dainuojant. Leiskime kaklui vibruoti atliekant hmm garsą. 

  • Išeikime į lauką ir įkvėpkime mėlyno dangaus. Pajuskime, kaip balsas maudosi dangaus mėlynėje.

  • Saugokime savo kaklą. Įsitikinkime, kad šalikas ar drabužiai jo nevaržytų. 

  • Praktikuokime buvimą čia ir dabar, kai kalba kitas.

  • Kalbėkime apie tai, kas mums svarbu.


Nepamirškime, kad šventės – tai laikas užmegzti ryšį, suprasti ir švęsti kiekvieno žmogaus autentiškumą. 


Nori sužinoti daugiau?


Registruokis individualiai sesijai! Polyvagal pratimai ir somatinės praktikos, kurių mokomės individualiose sesijose yra praktiški, paprasti įrankiai, kurie padeda labiau mėgautis gyvenimu savo kūne.


Dalyvauk programoje "Sveikos nervų sistemos link"! Šio programos tikslas yra grąžinti kūnui gebėjimą natūraliai judėti Polyvagal teorijoje aprašytais laipteliais: grėsmės akivaizdoje nuo socialinio įsitraukimo į kovok/bėk, tam tikrais atvejais ir į sustingimo/imobilizacijos būseną ir atgal. Kūnas šiuos kelius žino, tačiau bandydama prisitaikyti prie modernaus pasaulio tempo, nuolatinio streso, trauminių patirčių ir t.t., mūsų nervų sistema įgavo naujus, ne visuomet naudingus įpročius, kuriuos kviečiame pamažu keisti labiau sveikatinančiais.

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Comments


bottom of page